Skenderbeu, permbyset historia
Pergatiti : Dr.Luan Malltezi

Gjergj Kastrioti Skendėrbeu ėshtė njė nga personalitet e rralla nė histori, qė me jeten dhe veprėn e vet ka sfiduar shekujt. Bibliogafia e veprave tė ndryshme tė shkruara mbi tė gjatė shekujve, ėshtė nga mė tė pasurat nė letėrsinė e vendeve dhe popujve tė Evropės. Kjo krijimtari e jashtėzakonshme, qė pasurohet me zbulime tė reja bibliografike nga biblioteka tė ndryshme, ėshtė mbėshtetur kryesisht te vepra e biografit tė heroit tonė Marin Barleti ''Historia e Skendėrbeut'', botuar pėr herė tė parė nė gjuhėn latine nė Romė ndėmjet viteve 1508-1510, vepėr kjo, qė ka pasur disa botime tė mėvonshme nė gjuhėn e origjinalit, si dhe ėshtė pėrkthyer nė gjuhė tė ndryshme evropiane. Rėndėsia e veprės ėshtė e jashtėzakonshme sepse jep njė pamje tėrėsore tė jetės dhe veprimtarisė sė Skendėrbeut si dhe tė epokės sė tij, njė pamje kjo qė do tė ishte krejt e zbehtė pėr brezat pasardhės mbėshtetur nė ato pak dokumente arkivore qė ruhen nė arkivat e huaja.

Me gjithė rėndėsinė e padiskutueshme tė veprės, rruga qė shpie pėrpara shkencėn historike pėr njohjen me vėrtetėsi tė jetės sė heroit, klasat dhe raportet klasore, nivelin e zhvillimit ekonomik shoqėror politik dhe kulturor tė kohės, janė arkivat, pasurimi i bazės burimore, gjetja e dokumenteve tė reja nga studiuesit. Kėshtu psh zbulimi i njė dokumenti tė ri pėr Skėndėrbeun, qė prek veēanėrisht periudhėn e rinisė sė tij (1405-1443), qė ėshtė e varfėr me dokumentacion, pėrbėn njė ngjarje me rėndėsi, pasi ndihmon pėr rishikimin tėrėsor tė pikėpamjeve tė shprehura mbi jetėn dhe veprimtarinė e tij tė bazuara te Barleti, qė si vepėr me karakter historiko-letrar, ka nevojė tė konfirmohet nga burimet arkivore. Pėr shumė shekuj nė shkencė ka dominuar pikėpamja e Barletit se Skendėrbeu u kthye nė Shqipėri pėr herė tė parė mė 1443 pas thyerjes qė pėsuan turqit osmanė nga hungarezėt nė betejėn e Nishit. Kjo pikėpamje u rrėzua pas zbulimit dhe botimit mė 1954 nga studiuesi turk H.Inalēik i Defreti tė Sanxhakut Shqiptar tė regjistrimit tė vitit 1431-1432 i cili sillte tė dhėna tė padiskutueshme pėr praninė e Gjergj Kastirotit si subash nė Krujė nė vitet 1437-38. Nė kėtė post regjistri pėrmed mė pas (1439) Hizėr Beun, njė e dhėnė kjo qė ka hap si problem pėr historianėt se ku ndodhej Skendėrbeu pas vitit 1438.

Ndėr arkivat mesjetare qė historianėt shpresojnė tė gjejnė tė dhėna pėr Kastiotėt dhe trevat shqiptare nė pėrgjithėsi, krahas arkivave tė Vatikanit, Venedikut etj., radhitet edhe ai i Raguzės (Dubrovniku i sotėm). Kjo pėr shkak tė afėrsisė gjeografike, tė lidhjeve dhe kontakteve tė ngushta tė karakterit ekonomik tregėtar tė kėtij qyteti mesjetar me trevat dhe qytetet shqiptare (Ulqinin, Tivarin, Shkodrėn, Durrėsin, Vlorėn, etj) dhe nė kėtė kuadėr edhe me zotėrinjtė feudalė shqiptarė tė kohės Lidhjet e Raguzės me trevat shqiptare verifikohen qė nga shekulli XIII. Pikėrisht nė kėtė arkiv ėshtė zbuluar dokumenti i rėndėsishėm pėr historinė e shtetit tė parė shqiptar, shtetit tė Arbėrit.Ky dokumet shėnon marrėveshjen tregtare tė Raguzės me Dhimitrin e Arbėrit. Nė shekujt XIV-XV marrėdhėniet e Raguzės me zotėrinjtė shqiptarė u intensifikuan mė shumė. Nisur nga pasuria e dokumentacionit tė kėtij arkivi pėr historinė e vendeve dhe popujve tė Ballkanit, kėrkimet nė kėtė arkiv kanė filluar qė nga gjysma e dytė e shekullit XIX deri nė ditėt tona. Zbulimi nga na jonė i njė dokumenti mbi Skendėrbeun nė kėtė arkiv tregon se pavarėsisht nga hulumtimet e kryera deri tani, ky arkiv mbetet edhe nė tė ardhmen burim i rėndėsishėm vlerash arkivore pėr Historinė e Shqipėrisė.

Pėrmbajtja e dokumentit
Dokumenti ėshtė i panjohur pėr studiuesit. Ai nuk ėshtė pabotuar nė vėllimet me dokumente kushtuar Skendėrbeut (Jorga, Radoniē, Noli etj) . Dokumenti mban datėn 7 korrik tė viti 1439, dhe ėshtė shkruar latinisht mė njė shkrim tė qartė dhe tė rregullt. Dokumenti bėn fjalė pėr shlyerjen (likujdimin) e njė llogarie tė vjetėr qė dy tregtarė, Pjetėr Pantell dhe nipi i tij Filip de Silva i detyroheshin kryezotit shqiptar Gjon Kastrioti. Fjala ėshtė pėr njė shumė prej 123 dukate ar. Nė dokument Gjon Kastrioti pėrmendet i vdekur dhe si trashėgimtarė i tij legjitim, njoftohet Gjergj Kastrioti. Pala shqiptare pėrfaqėsohet nga Abati Pjetėr. Ai cilėsohet si ambasador i tė vesė sė Gjonit, (qė nė dokument quhet Jella), dhe i Gjergj Kastriotit. Abati Pjetėr ishte pajisur me njė prokurė tė shkruar nė gjuhė sllave mė 15 mars nga e shoqja e Gjonit dhe Gjergj Kasrtioti. (Fjala ėshtė sigurisht, pėr njė prokurė tė shkruar nga kancelaria e Kastriotėve). Nė dokument thuhet se prokura u lexua dhe u regjistrua nė regjistrin pėrkatės tė kohės, por kjo prokurė nuk njihet nga studiuesit.

Akti i shlyerjes sė llogarisė bėhet para Rektorit tė Raguzės,Vita de Resti dhe Kėshillit tė Vogėl. Nga dokumenti kuptohet se palėt kishin rėnė dakort ndėrmjet tyre pėr shlyerjen e llogarive dhe se prania e autoriteteve tė Raguzės,Rektorit dhe Kėshilli tė Vogėl, kishte si qėllim garancinė e aktit tė shlyerjes se llogarisė pėr tė dyja palėt. Llogaria ishte e vjetėr e kohės '' kur jetonte zoti i sipėrthėnė Gjon Kastrioti''. Nė kėtė kohė Pjetėr Pantella dhe nipi i tij Filip de Silva ''administronin dhe mbarėshtronin, sipas zakonit tregtar, tė hollat e grurit dhe tė disa tė ardhurave tė doganave ose tė taksave tė zotit Gjon''. Fjala ėshtė pra pėr njė lloj sipėrmarrje tė doganave tė Gjon Kastriotit, nga zotėrinjtė nė fjalė , njė praktikė kjo e njohur e kohės. Pjetėr Pantella dhe Filip de Silva bėjnė tė ditur se kjo llogari e'' tė hollave tė grurit dhe e doganave ''qė kishin me Gjon Kastriotin qe mbyllur dhe shlyer nė mirėkuptim tė plotė qė nė kohėn kur ai (Gjoni ishte gjallė, midis pėrfaqėsuesit tė tij, Rajan Krolniqit dhe administratorit tė Pjetėr Pantellės dhe Filip de Silva, Niksa Komariq.Kjo shlyerje konstatohej nė librat e Pjetėr Pantellės shkruar me dorėn e vet zotit Niksa Komariq. Nga shlyerja, Pjetri Pantella dhe Filip de Silva kishin mbetur debitor ndaj zotit Gjon Kastrioti njėqind e njėzet e tre dukate ar.

Pas vdekjes sė Gjonit ky borxh i mbetej sė shoqes dhe trashėgimtarit tė tij, Gjergj Kastiotit. Abati Pjetėr, nė emėr tė sė vesė se Gjon Kastriotit dhe trashėgimtarit tė tij Gjergj Kastioti deklaron se do tė '' ishte i kėnaqur tė tėrhiqte dhe tė bėnte tė marrura nga tė thėnit Pjetėr dhe Filip CXXIII dukatet e thėnė tė artė si mbetje tė llogarive tė sipėrthėna dhe ti jepte atyre kuitancėn nė formėn e duhur pėr gjithshka tė sipėrthėnė dhe pėr ēdo gjė tė sipėrshkruar, deri nė ditėn e sotme''. Dokumeti tregon edhe solemnitetin e shlyerjes sė kėsaj llogarie. Kėshtu, pėrsa u tha mė sipėr, Pjetėr Pantella dhe nipi tij Filip de Silva bėnė ''betimin me shkrim nė duart e zotit Rektor dhe Kėshillit tė Tij, duke prekur shkrimet e shėnjta,… u betuan nė ungjijtė e shėnjtė tė zotit se llogaritė e tyre tė tregtive tė thėna, tė grurit, tė hollave dhe tė ardhurave tė doganave '' ishin 123 dukateė ar. Duke lėnė pėrkohėsisht mėnjanė rėndėsinė dhe vlerėn e kėtij dokumenti, po japim pėrkthimin e tij.

Pėrkthimi i dokumetit
Abati i nderuar Pjetėr, si ambasador i zonjės Jellė, tė vesė sė zotit Gjon Kastrioti dhe i zotit Gjergj, birit tė tij, siē del nga letrat e drejtuara zotėrimit tė Raguzės dhe tė shkruara nė gjuhėn sllave (letra kėto-LM) tė depozituara pranė Niksa de Stellės, ashtu edhe si prokurator i tė sipėrthėnit Zotit Gjergj, birit, trashėgimtarit dhe pasardhėsit tė zotit tė thėnė Gjon Kastrioti, i caktuar posaēėrisht pėr tė poshtėshkruarat, siē tha i thėni Niksa de Stella, i cili e pa, e lexoi dhe e regjistroi aktin e prokurės mbi kėtė ēėshtje, tė bėrė dhe tė shkruar nė gjuhėn sllave me 15 mars 1439, (pra ky abat- LM) nga njėra anė, dhe Pjetėr Pantella dhe Filip de Silva, nipi i vet, nga ana tjetėr, u paraqitėn unanimisht dhe me mirėkuptim para zotit Rektor ( tė Raguzės-LM) ser Vita de Resti dhe Kėshillit tė Tij tė Vogėl duke thėnė dhe duke parashtruar sa mė poshtė :

Kur jetonte zoti i sipėrthėnė Gjon Kastrioti, tė thėnėt Pjetėr Pantella dhe Filip de Silva administronin dhe mbarėshtronin, sipas zakonit tregtar, tė hollat e grurit dhe disa tė ardhura tė doganave ose tė taksave tė atij zotit Gjon. Dhe vetė tė thėnėt Pjetėr dhe Filip thonė se dikur nėpėrmjet Rajan Krolniqit, pėrfaqėsuesit tė zotit tė thėnė Gjon, dhe Niksa Komariqit administrator i Pjetėr Pantellės dhe Filipit, kanė qenė mbyllur, pėrfunduar dhe shlyer nė mirėkuptim (ndėrmjet tyre-LM) llogaritė tregtare tė tė hollave tė thėna, tė grurit dhe tė tė ardhurave tė doganave. Dhe kjo mbyllje dhe shlyerje e llogarive tė tyre konstatohet nė librat e tė thėnit Pjetėr Pantellės ( tė shkruar-LM) me dorėn e vet zotit Niksa Komariq, dhe pėr ēdo gjė dhe pėr gjithēka qė kishin sė bashku pėr tė administruar, pėr tė thėnė dhe pėr tė bėrė lidhur me ēėshtjet e shprehura mė lart deri ditėn e sotme, Pjetri dhe Filipi me tė thėnin zotin Gjon, ata janė dhe kanė mbetur debitore ndaj trashėgimtarit tė zotit Gjon njėqind e njėzet e tre dukate ar dhe jo mė tepėr.

.... vijon ...

Prandaj pėr sa u tha, tė thėnit Pjetėr dhe Filip, betohen me praninė e tyre se tė sipėrthėnat janė kėshtu tė vėrteta siē u tha para zotėrimit tė sipėrthėnė (tė Raguzės -LM) Ai, zoti Abat, nė emėr tė atyre qė u tha mė lart, do tė ishte i kėnaqur tė tėrhiqte dhe tė bėnte tė marrura nga tė thėnit Pjetėr dhe Filip CXXIII dukatėt e thėnė tė artė si mbetje tė llogarive tė sipėrthėna dhe ti jepte pėr mė tepėr atyre kuitancėn nė formėn e duhur pėr gjithēka tė sipėrthėnė dhe pėr ēdo gjė tė sipėrshkruar deri nė ditėn e sotme.

Pasi u parashtruan kėshtu kėto ēėshtje , tė thėnit Pjetėr dhe Filip me kėrkesėn dhe padinė e zotit Abat dhe pėr tė kėnaqur atė i cili vjen nė emrin e tė sipėrthėnėve mė lart, pasi ata dhe ēdo njeri prej tyre bėnė veē e veē betimin me shkrim nė duart e zotit Rektor dhe Kėshillit tė Tij duke prekur shkrimet e shėnjta, u betuan nė ungjijtė e shenjtė tė zotit se llogaritė e tyre tė tregtive tė thėna, tė grurit, tė tė hollave dhe tė ardhurave tė doganave tė zotit tė ndjerė Gjon Kastioti qė i mbanin nė duart dhe administrimin e tyre kanė qenė mbyllur me mirėkuptim dhe shlyer me anėn e tė thėnėve Rajan dhe Niksa Komariq nė emėr tė sipėrthėnėve mė lart, ashtu sikundėr pėrmbahet dhe ėshtė shėnuar nė librat e tė thėnit Pjetėr me dorėn e tė thėnit Niksa Komariq qė atėhere ishte administrator i tij. Dhe pėr gjithēka e ēdo gjė tė sipėrthėnė mė lart dhe qė ka tė bėjė me kėtė (llogari tregtare-LM) ata, Pjetėr Pantella dhe Filipi, nipi i tij, kanė qenė dhe janė debitorė tė vėrtetė tė tė thėnit Gjon Kastrioti ose tė trashėgimtarit tė tij deri ditėn e sotme pėr njėqind e njėzet e tre dukate ar dhe jo mė tepėr. Prandaj, mbasi pa betimin e thėnė, i thėni abat, nė emėr tė prokurės sė sipėrthėnė bėri dhe bėn pėrfundimin, lirimin, quitancėn, shlyerjen dhe aktin pėr tė mos kėrkuar paskėtaj asgjė tė thėnėve Pjetėr dhe Filip qė janė tė pranishėm dhe qė marrin pėr vete dhe trashėgimtarėt e tyre dhe pasardhėsit ēėshtjen e tregtive tė thėna tė parave tė grurit dhe tė tė ardhurave tė doganave tė tė ndjerit tė thėnė Gjon Kastioti qė kanė kaluar pėr t'u administruar, sipas zakonit tregtar nė duart e atyre Pjetėr Pantellės dhe tė Filipit. (Abati Pjetėr-LM) shlyen dhe anullon tė tėra kartat dhe shkresat, obligimet dhe dorėzanitė tė cilat i ka i ndjeri zoti Gjon Kastrioti ose i thėni Gjergj, biri dhe trashėgimtari i tij, do tė ketė ose ka patur ndaj Pjetėr Pantellės dhe Filipit, nipit tė tij dhe ndaj pasurivie tė tyre dhe sejcilit prej tyre lidhur me ēėshtjet e parashtruara mė lart, kėshtu qė (kėto shkresa-LM) tė mos kenė vlerė dhe rėndėsi.

Gjithashtu (Abati Pjetėr-LM) liron, shlyen dhe zgjidh nė emrin e thėnė (tė Gjergj Kastriotit-LM) ata, Pjetrin dhe Filipin, trashėgimtarėt dhe pasardhėsit e tyre dhe pasuritė e tyre nga gjithēka e sipėrthėnė dhe ēdo gjė e sipėrshėnuar me ēdo rrugė dhe mėnyrė lirimi. Dhe kjo gjė, nė ēdo mėnyre, rrugė dhe e drejtė etj. Dhe po kėtė gjė bėri pastaj edhe ai zoti Abat nė emėr tė atyre qė u thanė mė lart mbasi dėshmoi dhe kishte marrė nga Pjetėr Pantella dhe Filipi, nipi i tij, njėqint e njėzet e tre dukatet e artė tė thėna, si shlyerje tė plotė tė tė tėra llogarive tė sipėrshėnuara, tė hollave tė grurit dhe tė ardhurave tė doganave tė tė ndjerit tė thėnė Gjon Kastrioti dhe tė rėnė nė duart e tė thėnėve Pjetėr dhe Filip qė trafikojnė sipas zakonit tregtar . Heqin dorė.Gjyqtari dhe dėshmitarėt si mė lart.

Rėndėsia e dokumentit
Dokumenti paqyron lidhjet dhe marrėdhėniet tregtare tė principatės se Kastriotėve me Raguzėn, praktikat e avancuar tė kohės, si dhėnia nė sipėrmarrje e doganave tregtarėve tė huaj etj. Megjithatė fakti qė Gjon Kastrioti kishte lidhje ekonomike me tregatarė raguzanė , qė kėto rrihnin zotėrimin e tij , nuk ėshtė ndonjė gjė e re pėr studiusit pasi njihen tashmė njė varg dokumentash tė botuara nga Jorga, Radoniēi etj qė dėshmojnė pėr kėtė. Kemi parasysh kėtu marrėveshjen e rėndėsishme tregtare tė vitit 1420 e arritur midis Gjon Kastiotit dhe Raguzės pėr kalimin e tregtarėve raguzanė nėpėr zotėrimin e Gjon Kastiotit qė shtrihej nga skela tregtare e Shufadasė qė ndodhej nė grykėn e lumit Mat (siē e ka pėrcaktuar me ekzaktėsi studjuesi i njohur K.Biēoku) e deri nė Prizren. Po kėshtu njihen edhe njė varg dokumtesh tė tjera qė bėjnė fjalė pėr praninė e pėrfaqėsuesve tė Gjon Kastiotit nė Raguzė pėr ēėshtje tė doganave, taksave doganore qė tregtarėt raguzanė duhet tė paguanin nė zotėrimin e tij. Pėr njė gjė tė tillė njoftojnė dokumentet e arkivit tė Raguzės tė datės 13 shtator 1430, janar tė viti 1431, janar 1432, maj 1433 etj. Vlera e dokumentit mendojmė se qendron nė faktin se ai ndihmon tė ndriēohet apo tė qartėsohet mė mirė periudha e rinisė sė Skendėrbeut, vitet 1439-1443, qė ėshtė mjaft e diskutueshme midis historianėve pėr shkak tė mungesės sė dokumenteve arkivore.

I vetmi dokument i njohur arkivor deri mė sot nga studjuesit pėr periudhėn e vitit 1439-1443 ėshtė njė dokument i shkurtėr i arkivit tė Raguzės qė mban datėn 10 korrik 1439.

Dokumenti ynė mban datėn 7 korrik tė po kėtij viti. Pra dy dokumentet kanė lidhje ndėrrmjet tyre dhe kjo siē do shohim mė poshtė ėshtė me rėndėsi. Dokumenti i 10 korrikut bėn fjalė pėr dhėnien e qytetarisė Gjergj Kastiotit nga ana e qeverisė sė Raguzės. Mė pas emrit tė Gjergji Kastiotit skrivani (shkruesi) i kohės i ka vėnė njė vizė, dmth e ka shlyer. Nė vend tė emrit tė tij skrivani shkruan se e drejta e qytetarisė i jepet ''djemve tė Gjon Kastriotit''. Fakti qė emrit tė Gjergj Kastiotit i ėshtė hequar vizė, ka ngjallur shumė polemika dhe diskutime ndėrmjet historianėve: Nisur nga fakti se nė tetor tė vitit 1438 Skenderbeu nuk ishte mė subash i Krujės (sepse nė tetor tė vitit 1438 postin e Subashit tė Krujės, e kishte zėnė Hizėr Beu), historianėt kanė shtruar pyetjen se ku ka qėnė Skendėrbeu nga viti 1439 deri nė vitin 1443 kur kthehet nė Shqipėri, duke braktisur ushtinė osmane pas disfatės qė pėsoi me hungarezėt nė betejen e Nishit . Mendimet e shprehura janė tė ndryshem, ēka i ka dhėnė shkas njė polemike tė ashpėr nė kėrkim tė sė vėrtetės.

Sipas tė ndjerit .S.Pulaha Skendėrbeu nė kėto vite (1439-1443) ka qėnė nė Shqipėri

Edhe sipas K.Frashėrit ai ishte nė Shqipėri nė postin e sanxhakbeut tė Dibrės. K.Biēoku duke kundėrshtuar kėto pikpamje insiston se pas vitit 1439 ose pas gjysmės sė dytė tė v.1439 Skenderbeu ishte zėvėndėsuar nga Hizėr Beu nė postin subashit tė Krujės, dhe ishte larguar nga Shqipėria duke zėnė postin e Sanxhakbeut tė Nikopolit tė Bullgarisė.

Ē'mund tė japė dokumenti ynė nė kėtė polemikė ? Ne mendojmė se dokumenti ynė mbėshtet tė ndjerin Pulaha.
Biēoku, tezėn e tij tė lartpėrmėndur e mbėshtet nė dokumentin e Raguzės sė 10 korrikut tė v.1439, dmth faktin qė nė kėtė dokument emrit tė Gjergj Kastiotit i ėshtė hequr vizė.Kjo, sipas tij, tregon se Skendėrbeu nuk ishte nė kėtė kohė nė Shqipėri. Dokumenti ynė provon se ky supozim nuk qėndron dhe se dokumenti i 10 Korrikut ėshtė keqinterpretuar; dokumenti ynė lė pėr tė menduar se ndodhej nė Shqipėri si trashėgimtar i zotėrimit tė tė jatit, duke vėrtetuar kėshtu pohimet e kronistėve osmanė qė njoftojnė se pas vdekjes sė tė tė jatit Skėndėrbeut mori nga Sulltani zotėrimin e tė jatit. Veē kėsaj,sipas Biēokut, mė 10 korrik tė vitit 1439 Gjon Kastioti ishte akoma gjallė meqenėse nė dokument para emrit tė tij nuk ėshtė vėnė nga skrivani i kohės fjala ''i ndjeri''. Dokumenti ynė qė mban datėn 7 korrik tė po atij viti, pra vetėm tre ditė para 10 korrikut, dėshmon qė Gjoni kishte vdekur. Dritėn e dokumetit tonė mendojmė se mund t'i jepet njė pėrgjigje e saktė pyetjes qė i ka munduar studiuesit e Skendėrbeut : pėrse i ėshtė vėnė vizė emrit tė Gjergj Kastiotit nė dokumentin e 10 korrikut 1439 tė dhėnies sė qytetarisė nga Qeveria Raguzės. Fakti qė emrit tė Gjergj Kastrotit i ėshtė vėnė vizė, nuk mund tė spjegohet se ''Gjergj Kastioti nuk ishte nė Shqipėri''. Po kėshtu nuk duhet parė kėtu ndonjė qėndrim armiqėsor apo keqdashės nga ana e Raguzės ndaj Gjergj Kastriotit, siē ka menduar ndonjė studjues sepse dokumeti ynė provon qė ndėrmjet tyre kishte marrėdhėnie tė mira. Arsyeja pėrse skrivani ka shkyer emrin e Gjergj Kastiotit dhe nė vėnd tė tij ka shtuar qė e drejta e qytetarisė i jepet ''djemve tė Gjon Kastiotit'', ka ardhur, mendojmė, si pasojė e kėrkesės sė bėrė nga ambasadori i Gjergjit Kastiotit, Abatit Pjetėr .

I ngarkuar nga Gjergj Kastrioti pėr tė kėrkuar nga Raguza tė drejtėn e qytetarisė pėr vete dhe vėllezėrit e vet, abati Pjetėr i ka kėrkuar skrivanit tė ndreqė gabimin e tij pra tė shlyej emrin e Gjergj Kastiotit dhe tė shėnojė dhėnin e qytetarisė ''djemve tė Gjonit''.

Nė dokumentin qė po paraqesim ėshtė me interes fakti qė Gjergji vepron nė emėr tė vet si trashėgimtari i zotėrimit tė tė jatit, Gjonit, pa pėrmendur vėllezėrit. Fakti intrigon sepse dihet qė Gjoni kishte katėr djem, Stanishin, Reposhin, Kostandinin dhe Gjergjin.Nga burimet njoftohet se Reposhi nė kėtė kohė kishte vdekut (1431). Pėr Konstandinin nuk mund tė thuhet gjė e sigurtė. Ai pėrmendet nė dy aktet e njohura tė Manastirit tė Hilandarit tė vitėve 1420-1426. Mė pas ai nuk pėrmendet mė.Kjo ėshtė marrė nga studiuesit se duhej tė kishte vdekur, por kjo duhet marrė me rezervė.Vėllai tjetėr Stanishi njoftohet se ishte gjallė nė kėtė kohė (1439) Ai pėrmendet pėrsėri nė aktet vendikase mė 1445. Fakti qė nė dokumentin e 10 korrikut Qeveria e Raguzės u jep qytetarinė djemve tė Gjonit lė pėr tė menduar se vėllezėrit e Skendėrbeut duhet tė ishin gjallė, pėrveē Reposhit, sigurisht, pėr tė cilin njoftohet se kishte vdekur me kohė. Nga tė gjithė vėllezėrit nė dokument qė po paraqesim vetėm Skėndėrbeu njihet si trashėgimtar i Gjonit.Kjo mendojmė se ėshtė me rėndėsi sepse dėshmon se Skendėrbeu kishte dalė nė krye tė principatės sė Kastriotėve para kthimit tė tij nė Shqipėri mė 1443. Dalja nė krye tė pricipatės pas vdekjes sė tė jatit, Gjonit, bėn mė tė kuptueshėm kthimim e tij tė menjėhershėm nė Shqipėri nga fronti i Nishit(1443), vendin dhe rolin e tij nė Lidhjen e Lezhės dhe vendimet qė ajo mori, zgjedhjen e Skendėrbut si Kryetar i saj, pozitė kjo qė diktohej nga roli i rėndėsishėm qė i takonte tė luante nė luftėn antiosmane Principatės sė Kastriotėve dhe vetė Skendėrbeut si kreyzot feudal dhe strateg ushtarak .



Ky Artikull vjen nga TanPortal - The Information System of TanMedia & Part of Corporation TanMarket.com Beautiful Albania
http://www.tanmarket.com/php

URL pėr kėtė lajm ėshtė:
http://www.tanmarket.com/php/modules.php?name=Sections&op=viewarticle&artid=14